Daugelis mokslininkų mano, kad Alopecia Areata yra autoimuninės sistemos liga. Imuninės sistemos „sugedimo“ rezultatu tampa autoimunitėtas. Iš tikrųjų kiekvieno individo imuninė sistema „gamina“ įvairias ląsteles kovoje su ligomis ir infekcijomis, t.y. įvairių rūšių imuninės sistemos ląsteles – limfocitus, monocitus, makrofagus ir kitas ląsteles, kiekviena jų atlieka skirtingą vaidmenį kovoje su infekcija. Kovojant su įsibrovėliais imuninės sistemos ląstelės turi būti tikros, kad tikrai atpažins bakterijas (ar ką kitą) kaip svetimas, o ne kaip dalį žmogaus organizmo. Tai yra daroma dėka galimybės atpažinti struktūras, vadinamas antigenais (antigenais paprastai būna įvairus proteinai), ant įsiveržėlių paviršiaus. Kiekvienas organizmas turi unikalų skirtingą antigenų rinkinį ir imuninė sistema pilnai gali atpažinti visus antigenus su skirtingais imuninių ląstelių tipais bei klonais (klonas – tai ląstelės palikuonis, kilęs vegetacinio dauginimosi metu). Taigi Alopecia Areata šiuo atžvilgiu vertinama, kaip autoimuninė liga, kai plaukų folikulai Anagen fazėje akivaizdžiai klaidingai atakuojami imuninės sistemos ląstelėmis. Šios klinikinės būklės pagrindas yra tai, kad Alopecia Areata paliesti plaukų folikulai priverstinai palieka Anagen fazę po imuninės sistemos ląstelių poveikio, įžengia į Catagen fazę ir pakliūna į Telogen/Exogen fazę. Tai nulemia šių plaukų išslinkimą tam tikrame plote įprastai atrodančiu pirma kaip židinys, kuris plinta bangos pavidalu. Plaukų folikulai gali vėl grįžti į sekančią Anagen fazę, bet po imuninės sistemos ląstelių „atakos“ plaukų folikulai jau gamina silpnas pasikeitusias plaukų skaidulas, t.y. plaukų folikulai apibrėžiami kaip distrofiniai Anageno fazės folikulai. Paveikti plaukų folikulai gali tęsti svyruoti tarp skirtingos trukmės betrukstančių Anagen ir Telogen ciklų. Iš tikrųjų iki šiol tiksliai nėra nustatyta kas konkrečiai aktyvuoja ir išprovokuoja Alopecia Areata. Yra tik keletas prielaidų, kurios įtakoja į Alopecia Areata eigą:

Ilgai trunkantis psichologinis chroninis stresas. Alopecia Areata pagreitėjimo faktorius. Yra nustatyta, kad stresas veikia žmones, kurie turi Alopecia Areata vystymosi rizikos faktorius (pavyzdžiui, genetinis imlumas) kaip išorinis dirgiklis, išprovokuojantis Alopecia Areata pradžią. 
Šokas ir netikėtas ekstremalus stresas. Staiga patirtas šokas arba netikėtas sunkių išgyvenimų stresas pirmoje eilėje paskatina Alopecia Areata vystymąsi. Pavyzdžiui emocionali trauma dėl šeimos nario netekties ar pakliuvimas į avariją be didesnių fizinių sužalojimų gali tapti Alopecia Areata pradžia.

Fizinė trauma gali tapti Alopecia Areata pradžia, nes viskas, kas gali stimuliuoti imuninę sistemą kovai, nuo patirto smūgiu į galvą iki infekcijos, gali suveikti kaip potencialiai paspaustas gaidukas.

Vietinis odos sužeidimas. Įsipjovimai. įdrėskimai ir kiti nubrozdinimai normaliai plaukuotos odos dažnai gali išprovokuoti pas Alopecia Areata imlius žmonės jos pradžią pažeistose vietose. Ironiška, tačiau panašūs odos įbrėžimai gali paveikti ir atvirkščiai - stimuliuoti Alopecia Areata pažeistose zonose laikiną plaukų ataugimą. Yra žinoma, kad sužalojimai skatina plaukų folikulus nedelsiant pereiti į Anagen fazę ir aktyviai augti aplink sužalojimo vietas.

Genetinis polinkis turi didelę įtaką į plaukų slinkimą Alopecia Areata atvejais. Tai reiškia, kad dalis žmonių genetiškai linkę turėti Alopecia Areata vystymąsi. Iš esmės manoma, kad Alopecia Areata imlumas yra poligeninis - egzistuoja tam tikras genų kiekis, kurie sugeba paskatinti Alopecia Areata vystymąsi. Tokiu atvėju, Alopecia Areata pradžia gali būti imlumas įvairesniems aplinkos poveikiams. Vėlesnis išsivystymasis Alopecia Areata, atsparumas jai, pakitimų užsitęsimas ir atoslūgis, apimtų plotų dydžiai ir t.t. priklauso nuo atskirų genų buvimo ir sąveikos. Genetiniai faktoriai esant šeimos paveldimumui šiam susirgimui sudaro apie 30 proc.

Virusinė/bakterinė infekcija. Dažnai šis susirgimas yra susijęs su chroninės infekcijos židiniais. Cytomegaloviruso infekcija įtraukia plaukų folikulus į Alopecia Areata vystymąsi. ŽIV infekcija yra potencialus jungiklis Alopecia Areata pradžiai. Kitos virusinės/ bakterinės infekcijos iš esmės gali išprovokuoti netinkamą imlių žmonių imuninės sistemos reakciją į plaukų folikulus.

Nėštumas/hormonai. Akivaizdus hormonų svyravimas nėštumo metų gali paveikti kartais polinkį į Alopecia Areata. Daugiau pastebima Alopecia Areata pradžia paskutinėje nėštumo stadijoje. Moterys jau turinčios Alopecia Areata gali turėti visišką, tačiau laikiną plaukų ataugimą prieš vaiko gimimą. Lytinio brendimo ir menopauzės metu gali irgi pasireikšti potencialios Alopecia Areata pradžia ar remisija.

Alergijos. Statistiniai duomenys rodo, kad žmonės su Alopecia Areata ir su atopijos formomis (astma, egzema, rinitas) turi polinkį į daugiau išplėstinį bei ilgai trunkantį plaukų slinkimą.

Padidėjes kraujo klampumas. Paskutiniais tyrimais yra nustatyta, kad sergant šiuo susirgimu, pasireiškia reologinių kraujo savybių sutrikimas (eritrocitų agregacijos padidėjimas viso kraujo ir kraujo serumo klampumo padidėjimo fone, esant eritrocitų deformavimo sumažėjimui), kas leidžia teigti apie padidėjusio kraujo klampumo sindromą.

Mineralai/Chemikalai. Vienas iš Alopecia Areata masiškų pasireiškimų buvo pastebėtas pas darbuotojus popieriaus gamyklose, kurie ilgai turėjo kontaktą su Akrylamido chemikalais. Formaldehydai ir Pesticidai irgi potencialiai įtakoja į Alopecia Areata vystymąsi. Remiantis kai kuriais duomenimis yra glaudus sąryšis tarp Alopecia Areata vystymosi ir ŽIV gydymui naudojamu preparatu Zidovudine bei Fluvoxamine anti-depresantais. Taip pat buvo pastebėtas susirgimo išsivystimas esant didesniam cinko ir vario kiekio sumažėjimui plaukų sudėtyje.

Sezoniniai pokyčiai. Pakankamai daug žmonių su Alopecia Areata pastebi plaukų slinkimo padidėjimą priklausomai nuo metų laiko. Kai kurie žmonės pastebi didesnį ir laikiną plaukų slinkimą žiemą, ir dalinį ataugimą vasarą.